reakcija

Mažiausia, ką galima pasakyti apie žydų paskleistą šmeižto ir melo kompaniją:

Tebunie prakeikti jūs ir jūsų vaikai, anūkai, šunys, katės, tarakonai ir kiti naminiai gyvūnai tų, kurie kolaboravo su sovietiniais okupantais! Tegu dievai baudžia tuos, kurie dalyvavo tardant, išduodant, niekinant lietuvių partizanus ir visą lietuvių tautą. Nedrįskit šmeižti mūsų didvyrių ir reikalautis dalies mūsų valstybės! Lietuva jūsų atsiprašė, kada jūs atsiprašysit Lietuvių? 

Išvis, kuo daugiau apie jus išgirsti, tuo daugiau nekenti. Lupikautojai ir šmeižikai. O kažkada buvo ir gerų žmonių, kultūros platintojų. 

Pradedam sarašiuką. Kas turi dar pavardžių, dėkit į komentarus.

Žurnalistams

Manau pirmiausia reikia pradėti nuo klausimo: kokių idealų ar minčių vedami pasirinkot šitą profesiją ir kaip įsivaizduojat jos funkcija? Tuos kas ėjo vardan pelno, galim po truputį pradėt atsirinkt.  Neminėsiu nei konkrečių pavardžių, nei leidinių, paminėsiu tik aiškius požymius.

Manau aiškiausiai galime pastebėti tik tuos, kurie rašo apie aktualijas. Tik čia reikia paaiškinti, kad aktualijos, tai ne tai kas žmonėms svarbu, o tai kas neša didžiausia pelną. Jos negali būt geros, nes žmonėms neįdomu ten, kur viskas gerai. Jos turi šokiruoti, pritrenkti, "išversti iš koto". Tėvai draugams sako: "kaip tu gali susidėti su "skinais", jie juk tokie baisūs, žmones muša, žydus žudo". Bet ar jie buvo sutikę bent vieną jų vadinamą skiną. Ne. Paklausėm, iš kur tada jūs tiek apie juos žinot. Spėkit iš kur. Aišku kad iš televizoriaus. Kartais žurnalistai pavadinami trečiąja valdžia Lietuvoje, po parlamento ir teismų. Aš manau, kad ji kol kas labai ramiai užima pirmąją vietą. Pelno siekimas skatina kelti skandalus. Kam? Tam kad žmonės pirktų, žiūrėtų, domėtųsi. Dažnai paprasčiausias faktas išpučiamas iki pasaulinės sąmokslo teorijos? Kam tai naudinga? Leidėjams. Gavus pelno atsiranda ir didesni siekiai. Valdžią juk galima irgi valdyti. Paprasčiausias pavyzdys: seime buvo apribotos žurnalistų teisės. Pamenat koks skandalas buvo? Kas inicijavo tokį sprendimą buvo maišomi su purvais nuolat per visas įmanomas priemones. Nuo kaimo laikraštuko iki didžiųjų televizijų. Neginu politikų, daug nesąmonių jie pridaro, bet šitie dar bent neapgaudinėja tiek, kiek ankstesni. Taigi, kas buvo su tuo sprendimu negerai? Užkliuvo, kad uždraudė į tualetą su kamera lakstyt? Visi teisinosi neva čia niekam nereikalingas dalykas, nes visi tokie protingi, kad ir šiaip to nedaro. O tai kame tada problemos? Na juk netrukdo jei priimtas sprendimas nesikerta su tuo, ko jūs ir taip nedarot. Neleido į valgyklą lyst, na nzn, šitas manau irgi užkliuvo tik tam, kad užkliūtų, nes kol kas nemačiau nė vieno siužeto iš seimo kavinės, kai žurnalistas kalbasi su seimūnu prie kavos puodelio. O vat dėl ko juokiausi labiausia: "Seimo posėdžių salėje nesudaromos sąlygos dirbti žurnalistams, nes buvo paprašyta rengti reportažus tyliau, kad netrukdyti posėdžiui". Tai kas per nesąmonė čia? Seimas kam reikalingas? Na pabandytų dabar į darbą atėjęs pas mane koks žurnalistas lipt ant galvos, kai dirbu, duočiau į dantis ir mesčiau pro duris. Jūs ten tik stebėtojai, tai stebėkit tyliai. Vardan "gero kadro" gal dar ir seimūnai turėtų prieš jus sustoję pasišypsot, gyva dekoraciją kokią padaryt, vietoj to, kad dirbtų. Na nusišnekėjot su tuo. Tai va tokie nereikšmingi fakteliai, bet koks burbulas buvo. O jau išpūsta kaip!

Ne taip jau senai(pasakysiu žurnalistų žodžiais) "visa Lietuva užgniaužus kvapą stebėjo, kuo baigsis Zvonkės ir Mios muštynės". Na šitą paskaitęs kvatojaus gerą valandą. Jau matyt labiau sensacijų darymo neatspindi nė vienas sakinys. Nusišvilpt man ant Mios ir ant Zvonkės. O čia idėja: tapatinkis su Lietuva, būk kaip visi ir skaityk apie dvi varnas kurios kažkur susimušė. Ir tai dar klausimas ar susimušė. Arba istorija su Rinau(manau nereikia aiškint kas ji tokia), kiekvienam laikrašty pirmam puslapy. Na jau supykino. Norėjau, kad tėvas greičiau tą vaiką išsivežtų ir baigtųsi komedija. Ko tik nedarė, ir parašus rinko, ir į lietuvių sąžinę lindo ir skelbė, kad Lietuva negina savo pilietės. JMJ juk tai 3 žmonių reikalas- tėvo, motinos, dukters! Viskas. O kas blogiausia visame šitame reikale, kad 70 procentų lietuvių sąžiningai pradėjo stebėti ir laukti kuo baigsis muštynės, sprendė kuri kalta, sirgo už Rinau, smerkė tėvą, vaidino viską žinančius. 

Kažkada teko vartyti knygą "Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus" ir ten buvo skyrelis "Ko NEturi žinoti išsilavinęs žmogus" ir ten išvardintos beveik visos šiuo metu besisukančios spaudoje žinios. Iš to galime ramiai išvesti, kad žurnalistai bukina tautą tam, kad uždirbti. O gal ne? Kol kas atrodo taip. Kiekvienam reikia pradėti galvoti savo galva ir vertinti tik faktus, o ne sugerti žurnalisto pateiktą nuomonę. Na jei jau skaitot laikraščius, skaitykit kokius penkis ir tokius, kurie vieni su kitais kariauja ir kurie priklauso ne vienam asmeniui ar grupei. Jei žiūrit žinias, žiūrėkit visas, kiek rodo. Nesudėtinga. O iš tų faktų krūvos, galėsit pradėt rinktis, tai kas tikra.

Užduotis jums: pasidomėkit plačiau, kas yra mūsų didysis "mesijas" Dalia Grybauskaitė ir nepasiduokit masinei psichozei. Pats nepažįstu kas ji tokia, o va žurnalistai sako, kad ji- išsigelbėjimas. Ir negaliu patikėti, nors tu ką. Tie patys žurnalistai man kiša Zvonkę, o po kelių mėnesiu, kaip panacėją jau pateikia Grybauskaitę. Tik šį kart į postą rimtesnį. Nerimta. 

Nemanau, kad bent vienas žurnalistas čia užsuks. O jei ir užsuks, neskaitys. Juk skaityti kažkokio vėplos, kuris net žurnalistikos mokslų neragavęs rašliavą yra taip "nekieta". Juk viską žinoti gali tik žurnalistai.

Tukstantmetis

Na va prabėgo beveik savaitė po Kovo 11, o kalbos ir straipsniai netyla. Gerai, vadinasi žmonėms svarbu. Galbūt, jei iš visų dergiančių straipsnių, bent vienas žmogus susidarys gera nuomonę apie mus, jau bus nauda. Antireklama juk kartais irgi reklama. 

Šiandien atsidaręs "delfi" radau dar viena straipsniuką apie tai, kokie mes baisūs. Ar jūs galite įsivaizduoti: ant plakato klūpo nukirstas Brunonas?! Gražus linksmas plakatukas. Nelabai supratau ko žurnalistė (vietom dar ir filosofe pavadinama, tai matyt nusipirkus diplomėli kokį turi), siekia šituo straipsniu ir kokio plakato ji tikėjosi sunkiojo metalo koncertui, kurio dar ir tema- tėvynei tūkstantmetis. Savišvietai galėtų atsiversti kelis puslapius su "death", "doom" ir panašaus stiliaus muzika, ten manau pasižiūrėjus naktim nemiegotų, o vargšą Brunoną pamirštų, kaip plakatą darželinukams. Iš viso didelio rašto taip išėjo, kad iki pat krašto net ir nepriėjo, nes koncerto plakatą pasičiupo ryškiai smarkiai per vėlai (sensacijos vaikymasis, lipimas į nuvažiuojantį traukinį, dar gal koks nelabai aiškus bandymas gauti dėmesio). Taigi apšviesiu jus aš. Koncerto plakatas, praktiškai interpretacija iš vienuolynų freskų ir bažnyčios aprašymų. Pavaizduotas istorinis faktas, jį truputį stilizuojant. Straipsnio autorė pašiepia ir baisisi lietuvaičio vaizdu (stiprus, raumeningas, su blizgančiu kardu ir šalmu, dabar nepamenu ką ten dar minėjo), O kodėl ne taip? Juk mes didžiuojamės savo protėviais. Visa lietuva net spirga, kaip švenčia lietuvos vardo tūkstantmetį, leidžia į orą milijonus, rengia parodas ir panašiai, bet tai ,žmonės, jūs gal visai buki? Atsiverskit tada vadovėlius ir pažiūrėkit patys ką švenčiat. Lietuvos vardas juk iš nieko neatsirado, jis ir buvo paminėtas būtent dėl fakto vaizduojamo plakate. Tai čia dabar kaip reikia suprasti: valdžia ir pinigų grobstytojai gali švęsti tūkstantmetį, nors net nežino kodėl švenčia, o patriotai ne? Mes tik atviri sau patiems ir jums. Buvom barbarai, kai kas vis dar ir esam. Mus visa europa žinojo ir gerbė(gal bijojo), kaip pagonis, kaip barbarus. Na neikit jūs visa tai kaip norit, bet niekur nuo to nepabėgsit. O aš didžiuojuos, kad esu pagonių ir barbarų palikuonis. Tai teikia jegų, nežliumbt ir nestovėt su ištiesta ranka prie sudaužytų seimo langų. Kurt reikia ir galva galvot.

Autorė klausia prieš ką nesiklaupsim. Atsakau: prieš nieką! 

Sudie, ir vėl į mūšį!

Krauju mūsų laisvė išpirkta.

Tegu rytoj, rytoj až žūsiu,

Bet mano žemė bus laisva.

Pirmyn į laisvą mirtį,

Tik mes karaliai savo šalyje!

Kokie dar klausimai, prieš ką nesiklaupsim? Nesiklaupsim prieš rytus, prieš vakarus, prieš priekį ir užpakalį, prieš nieką, kas bandys mus pavergt giklu arba diplomatinėm sutartim. Esam labai maža valstybė, turim su tuo susitaikyt, todėl daug kam jos norisi, nes atrodom lengvas kasnis. Didžioji dalis komentatorių internete skelbia: "vajej vajej kokie jie "kieti" bet ar bent vieną pamatytume miškuose, jei reiktu prtizanaut, ar bent vieną sutiktume prie tv bokšto." Pamatytumėt ir ne vieną. Lietuvis turi būt ne tik stiprus savo pigiom žiniom(būtent tai mes teikiam europai dabar-krovikus su dviem aukstaisiais), bet ir savo būdų. Atėjo Brunonas mūsų mokyt kaip gyvent, mes jį išmokėm mirt. Kodėl tai kas mums buvo svarbu jau daugiau nei tūkstantį metų, turim pamint dabar vardan kosmopolitiškumo? Jau tūkstantį metų lietuviai gerbė save pačius, didžiavosi savo kraštu, stovėjo vieni už kitus. Paskutiniai 50 metų to nesugriaus. Mes to neleisim!

Nusilenksiu tau, Tevyne, kartą paskutinį!!!

Į kelionę amžinybėn laisvas kilsiu, kilsiu!!!

Mastykim savo galva, tada nekils nepasitenkinimai eitynem. Mokykitės galvot ir vertint patys, o ne skaitydami straipsnius baisėkimės. Dar ne taip senai pats žinias vetinau už gryną pinigą, bet juk tai ne žinios. Tai nuomonės, kurias mum perša. Galbūt, jei patriotinių eitynių dalyviai keistų kokius lipdukus (pvz. "didžiuojuos, kad esu Lietuvis") į alų po centą ir skalbimo miltelius, jie būtų vertinami visai kitaip. Ir dalyvių būtų ne 700, o 700000, o gal ir dar daugiau.  Juk taip ir pakliuvom į Europos sąjungą.

Šiek tiek apie Europos sąjungą.

Ekonomiškai, tai vienas geriausių dalykų, į kuriuos teko Lietuvai pakliūti. Patinka man naujos geležinkelio stotys, remontuojami keliai ir šiaip iš europos plaukiantys pinigai. Vieniems mums per daug būtų sunku laikytis prieš kitų šalių konkurenciją, tačiau kartu su pinigais mum brukama ir moralė. Moralė, kuri tinka kažkam, bet ne mum. Bandoma prastumti įstatymūs, kurie leistų gejams ir lezbietėms tuoktis, vaikintis vaikus. Na gerai, tegu jie tuokiasi, manęs tai neliečia, bet kam jums vaikai? Gamta leidžia vaiko susilaukt dviejų skirtingų lyčių atstovam, tai kodėl mes tą tvarką turim sugriaut. Kai sugebėsit evoliucionuot iki to, kad pasigaminsit vaikus patys, tada juos ir augint galėsit. Palikti vaikai yra visos Lietuvos gėda, bet mes su ja turim kovot ir ją išgyvendint patys. 

Į temą "ar bent vienas jų eitų į mišką":

Tai ne karinė organizacija, ginklai imitaciniai ir airsoftiniai. Esmė ne šaudyme, o suartėjime su gamta, partizaninio karo rekonstrukcija.

Kovo 11

Paskaites begalę straipsnių rašytų tam, kad sukelti skandalą noriu parašyti ir aš. Man gėda, kad Lietuvoje yra tokių žmonių, kurie negali pakęsti patriotų eityniu. Man gėda nes tokių žmonių daugėja mūsų šalyje. Šalyje, kurioje mano ir jūsų protėviai pakėlę ginklus stovėjo prieš begalines priešų armijas, kurioje valstietis, palikęs vaikus ir žmoną, ištiesinęs dalgį, ėjo ginti savo laisvės į lietuvišką žodį. Pasaulyje mes unikalūs, pasauly mūsų ne tiek jau ir daug. Ar nemanote, kad turime tą saugoti? Ar vardan "kosmopolitiškumo", baimės būti "neeuropietiškais", "netolerantiškais" turime tapti iškrypėlių ir perbėgelių kraštu neturinčiu nei kultūros, nei moralės? 

http://www.youtube.com/watch?v=F-DIHmpZI6o

Tie kurie laikė veliavą savo, 
Netekę jėgų nukritę ant žemės. 
Tie kurie šaukė vardą tavo, 
Kruvina gerkle tau rašė eiles. 

Tie kurių akys pavirto į naktį, 
O naktis nesulaukė aušros. 
Tebūna palaiminti tie kurie sakė: 
Mes-tavo, tu-musų, kartu Lietuva! 

Ar šie žodžiai jums nepanašūs į tuos, kuriuos tėvai (galbūt net ir jūs patys) dainavo šalia televizijos bokšto, stovėdami prieš kalašnikovo vamzdžius? Tuos, kuriems jie kažką viduje suvirpina, galiu nuliūdinti: jūs esate ksenofobas, antisemitas, rasistas, nacis, nes tai grupės Diktatūra daina "1941". Tolerancijos tarnyba, kartu su savo tolerastų būreliu užvakar parodė kur maždaug baigiasi jų tolerancija. Visi kas ne su mumis, visi prieš mus? argi ne taip išeina? šalia manęs kovo 11ą ėjo jau garbaus amžiaus vyriškis, žmogus iš išvaizdos niekuo nesiskiriantis nuo mano tėvų, senelių. Pasiėmęs veliavą jis atėjo atšvesti kovo 11osios ne sedėdamas prie televizoriaus, o žygiuoti kartu su patriotais. Galbūt žmogus tiesiog atėjo sugiedoti himną, nes kitur net to nebuvo... Žmogus švęsdamas savo valstybės šventę buvo išvadintas antisemitu, rasistu ir kitais ne ką geresniais žodžiais, dargi prilygintas "akordeoninkui, grojančiam Lietuvos himną ant žydų lavonų lietūkio kiemely". Aš jaunas, man nuo tokių kaip jie tik dar linksmiau, o jam matėsi kad buvo skaudu. 

Dauguma bando atsiginti, kad jie ne mūsų neapkenčia, o tiesiog piktinasi, kad ir tolerancijos eitynėms nebuvo išduotas leidimas. Leidimo nebuvo, čia visi jau senai žino, tačiau kodėl tada reikia tiek įžeidimų dalyviams eisenos, jei jau jūs tiesiog piktinatės, kad negavot leidimų? Ogi todėl, kad visos tolerancijos eitynės buvo organizuojamos, kaip konfrontacija. Buvo bandomos daryti provokacijos tam, kad karštesnio būdo žmonės neatsilaikytų. Tačiau mes susilaikėm. Ačių patriotams, kurie nekreipdami dėmesio į ligonių šūkaliojimus ėjo pagerbti savo laisvės. Juk tai buvo vienintelės šviesaus atspalvio eitynės kovo 11a, dar daugiau- jos vienintelės buvo į temą. Fronto komunistai apderginėjo Lietuvos demokratiją, pydarai (nes iki gėjų jiem dar daug žemės apkakot) laidojo laisvę ir žmogiškumą, o vien savo buvimu laidojo dar ir moralę. Ar nesusimastėte, kodėl toleranciją gina netolerantiški? Ir kodėl tolerantiški vadinami naciais? 

Tam kad būtų bent kiek aiškiau: mes NEpasisakome už: žydų persekiojimą, šadyma, seksualinių ar tautinių mažumų persekiojimą, užsieniečių nebuvimą mūsų šalyje(apie tai dar truputį veliau), holokausto neigimą, nacistines ideologijas, fašistines ideologijas, Hitleri, Staliną, kitas rases, šovinizmą ir dar daug ką, ką mums bando primest. Mes pasisakome UŽ: išdidaus ir kultūringo lietuvio auklėjimą, teisę valdyti savo šalį ir būti jos šeimininkais, už tai, kad lietuvoje nebūtų diskriminuojamas lietuvis, nes jam reikia mokėti daugiau, negu kiniečiui, už moraliai teisingą ir teisėtą šeimos koncepciją, už vaikų teisę turėti abu normalius tėvus, už moralines normas ir nuostatas gyvavusias nuo mūsų žilabarzdzių protėvių dienų, iki dabar. Dar daug čia būtų galima prirašyt. Be galo daug. 

Ar susimastėte kokie mes esam iš tikrųjų? Atmetus propagandos varytą sovietų įtaką, atmetus dabartinę vakarų demagogiją. Juk Lietuva stipri šalis. Juk mes valdėme pusę europos, juk lietuviai sugriovė sovietų sąjungą, juk lietuviai stovėjo tarp dviejų ordinų, mes paskutiniai pagonys Europoje ir,  kaip sakė koncerto "tėvynei" vedėjas, galbūt pirmieji pagonys iš naujo. Lietuvis stiprus ne tik kūnu, bet svarbiausia dvasia. Drąsa ir jėga mes nenusileidome Vikingams, kurie su pagarba aplenkdavo Lietuvos teritorijas. Morale ir savo kultūra mes nenusileidome o dažniausiai ir lenkėme kryžiuočius. Lietuviai visada gerbė kitaip mastančius, gerbė kitą religiją, kultūras, o reikalavo tik vieno: kad gerbtų ir juos. Esam mažiausiai tolerantiška valstybė europoje šiuo metu. Ir gerai! Tegu taip ir toliau! Mes visada buvom tolerantiški, tačiau iki tam tikros ribos. O Europa ir pasaulis eina visiško debilėjimo ir ištvirkimo kryptimi. Lietuvių toleranciją labiausiai atspindi tai, kaip Lietuva pirmą kartą buvo paminėta. Brunonas su savo palyda sudegino Lietuviams šventus pagonybės simbolius, todėl buvo nukirsdintas. Niekas nelietė jo vien todėl, kad jis kitatikis, jį priemė kaip svečią, tačiau, kai šis parodė nepagarbą tam kas šventa lietuviui... Tolerancija negali būti viena kryptimi. Mūsų protėviai buvo išmintingi, jų valdovai valdė teisingai. Susigražinkime tai! 

Ne patriotų jums reikia bijoti, ne jie žemina savo tautietį, ne jie pro pirštus žiūri į negandas mūsų šalyje. Daug didesnį pavojų kelia tie, kurie prisidengia kosmopolitizmu ir tolerancija, už didžiulius pinigus kuria projektus tam, kad gejus galėtų ateiti į darbą ir išrėkti: "žiūrėkit, aš gėjus", ir jie nebus patenkinti, kol visi iki vieno mes jam dar ir paplosim, tarsi tai faktas kuris verčia kažkuo didžiuotis. Tolerancija ir tolerazmas yra du skirtingi dalykai. Mes visi kupini tolerancijos, tačiau tolerazmo nepakęsim. Dar viena pavydzys iš eisenos: 9 tolerastų grupelei šūkaliojant "pagarba tautinėms mažumoms, pagarba seksualinėms mažumoms ir t.t." iš žygiuojančių buvo vienintelis atsakymas: "pagarba Lietuvai!". Manau tuo pasakyta viskas, ką mes atstovaujam.

Ką aš turiu galvoje sakydamas "mes"? Patriotus. Neatstovauju jokiai organizacijai nors ir priklausau. O kam to reikia? Tai tiesiog piliečio, unikalaus kaip ir jūs, mintys. Galbūt kas nors jas perskaitys, galbūt kam nors jos patiks. Jei kas norėsite prisijungit prie pilietiškos, Lietuviškos veiklos: www.tautosjaunimas.lt    Kartoju: neatstovauju organizacijos, tiesiog jai priklausau, todėl mano nuomonė gali skirtis nuo kitų organizacijos narių.

Aš didžiuojuos būdamas Lietuvis! Taip skelbė užrašas eitynių pradžioje. Ir žinot ką? Aš iš tikrųjų didžiuojuosi! Pagarba savo kraštui ir savo žemei, savo tautiečiui, savo istorijai, yra tai ko visi turim mokytis. Negandos kyla iš moralės nebuvimo, o būtent tai ir atstovauja klaunai su konservais. Palaidosit tame karste moralę, turėsim Lietuvą pilną prievartautojų, prostitučių, žudikų ir kito "gėrio"...