Tukstantmetis

Na va prabėgo beveik savaitė po Kovo 11, o kalbos ir straipsniai netyla. Gerai, vadinasi žmonėms svarbu. Galbūt, jei iš visų dergiančių straipsnių, bent vienas žmogus susidarys gera nuomonę apie mus, jau bus nauda. Antireklama juk kartais irgi reklama. 

Šiandien atsidaręs "delfi" radau dar viena straipsniuką apie tai, kokie mes baisūs. Ar jūs galite įsivaizduoti: ant plakato klūpo nukirstas Brunonas?! Gražus linksmas plakatukas. Nelabai supratau ko žurnalistė (vietom dar ir filosofe pavadinama, tai matyt nusipirkus diplomėli kokį turi), siekia šituo straipsniu ir kokio plakato ji tikėjosi sunkiojo metalo koncertui, kurio dar ir tema- tėvynei tūkstantmetis. Savišvietai galėtų atsiversti kelis puslapius su "death", "doom" ir panašaus stiliaus muzika, ten manau pasižiūrėjus naktim nemiegotų, o vargšą Brunoną pamirštų, kaip plakatą darželinukams. Iš viso didelio rašto taip išėjo, kad iki pat krašto net ir nepriėjo, nes koncerto plakatą pasičiupo ryškiai smarkiai per vėlai (sensacijos vaikymasis, lipimas į nuvažiuojantį traukinį, dar gal koks nelabai aiškus bandymas gauti dėmesio). Taigi apšviesiu jus aš. Koncerto plakatas, praktiškai interpretacija iš vienuolynų freskų ir bažnyčios aprašymų. Pavaizduotas istorinis faktas, jį truputį stilizuojant. Straipsnio autorė pašiepia ir baisisi lietuvaičio vaizdu (stiprus, raumeningas, su blizgančiu kardu ir šalmu, dabar nepamenu ką ten dar minėjo), O kodėl ne taip? Juk mes didžiuojamės savo protėviais. Visa lietuva net spirga, kaip švenčia lietuvos vardo tūkstantmetį, leidžia į orą milijonus, rengia parodas ir panašiai, bet tai ,žmonės, jūs gal visai buki? Atsiverskit tada vadovėlius ir pažiūrėkit patys ką švenčiat. Lietuvos vardas juk iš nieko neatsirado, jis ir buvo paminėtas būtent dėl fakto vaizduojamo plakate. Tai čia dabar kaip reikia suprasti: valdžia ir pinigų grobstytojai gali švęsti tūkstantmetį, nors net nežino kodėl švenčia, o patriotai ne? Mes tik atviri sau patiems ir jums. Buvom barbarai, kai kas vis dar ir esam. Mus visa europa žinojo ir gerbė(gal bijojo), kaip pagonis, kaip barbarus. Na neikit jūs visa tai kaip norit, bet niekur nuo to nepabėgsit. O aš didžiuojuos, kad esu pagonių ir barbarų palikuonis. Tai teikia jegų, nežliumbt ir nestovėt su ištiesta ranka prie sudaužytų seimo langų. Kurt reikia ir galva galvot.

Autorė klausia prieš ką nesiklaupsim. Atsakau: prieš nieką! 

Sudie, ir vėl į mūšį!

Krauju mūsų laisvė išpirkta.

Tegu rytoj, rytoj až žūsiu,

Bet mano žemė bus laisva.

Pirmyn į laisvą mirtį,

Tik mes karaliai savo šalyje!

Kokie dar klausimai, prieš ką nesiklaupsim? Nesiklaupsim prieš rytus, prieš vakarus, prieš priekį ir užpakalį, prieš nieką, kas bandys mus pavergt giklu arba diplomatinėm sutartim. Esam labai maža valstybė, turim su tuo susitaikyt, todėl daug kam jos norisi, nes atrodom lengvas kasnis. Didžioji dalis komentatorių internete skelbia: "vajej vajej kokie jie "kieti" bet ar bent vieną pamatytume miškuose, jei reiktu prtizanaut, ar bent vieną sutiktume prie tv bokšto." Pamatytumėt ir ne vieną. Lietuvis turi būt ne tik stiprus savo pigiom žiniom(būtent tai mes teikiam europai dabar-krovikus su dviem aukstaisiais), bet ir savo būdų. Atėjo Brunonas mūsų mokyt kaip gyvent, mes jį išmokėm mirt. Kodėl tai kas mums buvo svarbu jau daugiau nei tūkstantį metų, turim pamint dabar vardan kosmopolitiškumo? Jau tūkstantį metų lietuviai gerbė save pačius, didžiavosi savo kraštu, stovėjo vieni už kitus. Paskutiniai 50 metų to nesugriaus. Mes to neleisim!

Nusilenksiu tau, Tevyne, kartą paskutinį!!!

Į kelionę amžinybėn laisvas kilsiu, kilsiu!!!

Mastykim savo galva, tada nekils nepasitenkinimai eitynem. Mokykitės galvot ir vertint patys, o ne skaitydami straipsnius baisėkimės. Dar ne taip senai pats žinias vetinau už gryną pinigą, bet juk tai ne žinios. Tai nuomonės, kurias mum perša. Galbūt, jei patriotinių eitynių dalyviai keistų kokius lipdukus (pvz. "didžiuojuos, kad esu Lietuvis") į alų po centą ir skalbimo miltelius, jie būtų vertinami visai kitaip. Ir dalyvių būtų ne 700, o 700000, o gal ir dar daugiau.  Juk taip ir pakliuvom į Europos sąjungą.

Šiek tiek apie Europos sąjungą.

Ekonomiškai, tai vienas geriausių dalykų, į kuriuos teko Lietuvai pakliūti. Patinka man naujos geležinkelio stotys, remontuojami keliai ir šiaip iš europos plaukiantys pinigai. Vieniems mums per daug būtų sunku laikytis prieš kitų šalių konkurenciją, tačiau kartu su pinigais mum brukama ir moralė. Moralė, kuri tinka kažkam, bet ne mum. Bandoma prastumti įstatymūs, kurie leistų gejams ir lezbietėms tuoktis, vaikintis vaikus. Na gerai, tegu jie tuokiasi, manęs tai neliečia, bet kam jums vaikai? Gamta leidžia vaiko susilaukt dviejų skirtingų lyčių atstovam, tai kodėl mes tą tvarką turim sugriaut. Kai sugebėsit evoliucionuot iki to, kad pasigaminsit vaikus patys, tada juos ir augint galėsit. Palikti vaikai yra visos Lietuvos gėda, bet mes su ja turim kovot ir ją išgyvendint patys. 

Į temą "ar bent vienas jų eitų į mišką":

Tai ne karinė organizacija, ginklai imitaciniai ir airsoftiniai. Esmė ne šaudyme, o suartėjime su gamta, partizaninio karo rekonstrukcija.